aukštukas

aukštùkas sm. (2) 1. J, Gs žr. aukštys: Gilių aukštùkas Cp. Mesk čirvų aukštùką Kt. 2. (neol.) aukštesnis valdininkas: Žandarų korpuso vadas įsakė aukštukams ir žemukams būtinai išsimokyti vietinės kalbos V.Kudir.